klaidėjimas

kláidėjimas sm. (1) → klaidėti 1: Ižg to pavaizdo trijų karalių sukulas du klaidėjimu liuterišku DP62. Heretikų pramonių ir klaidėjimų ėmės DP289. Atskaluonys ... ing tūlus klaidėjimus ir nuodėmes žmones užvadžioja DP518. Ir bus paskutinis klaidėjimas piktesnis, neg pirmas SE264. Kelsisi netikrieji ... pranašai ir darys didžius ženklus ir stebuklus, jog išves ing klaidėjimą MP382. Klaidėjimuose ir griekuose miegančius budintų MKr99. O klaidėjimams tiemus teikis galą padaryti PK73.